Trečiadienį, likus dviems dienoms iki gydytojų suskaičiuoto termino man kelis kartus sumaudė pilvo apačią. Tačiau vakare apsilankiau pas gydytoją ir sužinojau, kad nei vaikutis nusileidęs, nei gimdos kaklelis pasiruošęs gimdymui. Prognozė buvo, kad tikriausiai artimiausią savaitę negimdysiu. Su ta mintimi ir grįžau namo. Naktį pilvą pamausdavo daugiau nuo maudimo (net negalėčiau pavadinti to skausmu) prabusdavau, tačiau jau buvau pripratusi prabusti kai versdavausi ant kito šono, nes reikėdavo pilvelį atsargiai i kita pusę perkelti. O pasivertus ant kito šono skausmas nurimdavo ir aš toliau miegojau. Paryčiais radau vyrą virtuvėje knygą beskaitantį dar bandžiau jį įtikinti, kad eitų pailsėti, nes nežinia prie ko tas maudimas prives, o gimdymo metu tai jis jau nemiegos, tačiau jis neklausė manęs
Maudimas kartojosi tai kas pusvalandį, tai kas 20 minučių, tai ir valandą nebūdavo. Su sūnumi leidome laiką kaip įprastai pusryčiavome, žiūrėjome multikus, išėjom pasivaikščioti, nuvažiavom į parduotuvę. Viskas iš tiesų vyko kaip kasdien, išskyrus tą maudimą ir tai, kad sūnus nuolatos kartojo: Mamyte, mano brangiausioji mamyte, aš tave labai labai myliu. Taip atėjo vakaras, o aš nebuvau tikra, kad jau prasidėjo gimdymas. Vakare kaip visada nuvežiau sūnų pas senelius, o pati išvažiavau į kursus. Bandydama susivokti kiek tai rimta, mikriuke su mobilaus chronometru bandžiau fiksuoti sąrėmių trukmę ir dažnumą, nes skausmas nuo ryto nei sustiprėjo, nei susilpnėjo. Matyt nuo važinėjimo maudimas padažnėjo, kartojosi jau kas 5 min. ir trukdavo apie 40 sekundžių. O kursuose ir vėl suretėjo. Darėsi aišku, kad jau ilgai netruks, kol pamatysiu savo vaikutį, tačiau dar vis tikėjausi sulaukti bent penktadienio ryto. Vakare, apie 21 val. jau norėjau būti namuose, tačiau dar užsukome pas pribuvėją baseino ir pas senelius sūnaus pasiimti. Tuo metu skausmus buvo galima ir pavadinti sąrėmiais, todėl pas senelius pasislėpiau tualete, kad nesukelčiau bereikalingų klausimų. Grįžus namo pradėjau rankioti daiktus gimdymui, ruošti sūnų miegui, net sugebėjau sudainuoti lopšinę per tarpus tarp sąrėmių, bet tik baigusi turėjau išeiti iš kambario, nes ramiai skausmo jau nebegalėjau ištverti jau reikėjo ir pakvėpuoti, ir pamasažuoti pilvelį. Kai vyras išėjo iš miegamojo užmigdęs sūnų, liepiau skambinti pribuvėjai ir plauti vonią. Tai jau buvo rimta, ir šiltas dušas nė kiek nesulėtino gimdymo eigos.Labai nustebau, kai pribuvėja atvažiavusi nustatė, kad gimdos kaklelis pilnai atsidaręs, kad jau beliko tik stangos, o vandenų maišelis vis dar netrūkęs (pimasis gimdymas prasidėjo nuo vandenų nutekėjimo). Pribuvėja nuleido vandenukus ir toliau viskas vyko vonioje, nes baseino jau nebebuvo laiko statyti. Negalėjau patikėti, kad jau visai visai nedaug laiko liko, kol pamatysiu savo vaikelį. Pirmą kartą pajutau kas tai yra stangos ir man tai patiko
O juokingiausias dalykas buvo garsus brakšt kurio kilmės iš karto nesupratau, nors atrodė, kad man sutrūko stuburas. Bet kadangi visą kūną ir toliau galėjau valdyti, tai ir toliau gimdžiau. Tik kitą dieną suvokiau, kad tuo metu lūžo mano kreivai suaugęs uodegikaulis Prieš gimdymą vis galvodavau, kaip reikėtų namuose sužinoti, kad vaikeliui viskas gerai, nes ligoninėje gydytojai labai tuo rūpinasi ir turi aparatūrą stebėjimui. Mano vaikelis visų sąrėmių ir stangų metu nuolatos judėjo ir aš buvau rami, kad su juo viskas gerai. O kai užgimė galvutė, tai net turėjau pasiprašyti, kad mažoji taip smarkiai nespurdėtų viduje - taip ji nekantravo išlįsti laukan. Kol laukiau stangos petukams pagimdyti buvo labai gera paglostyti plaukuotą dukrelės galvutę. O gimė ji visa varškėta nuostabiai graži. Viskas buvo labai paprasta ir labai gera. Labai džiaugiuosi, kad turėjau tokią nuostabią galimybę pagimdyti savo dukrelę namuose Jei kitąkart pamatysit moterį viešajame transporte su chronometru nežinia ką matuojančią bent mintyse palinkėkite jai lengvo ir sėkmingo gimdymo
