
Kaip manot, ar verta keršyti neištikimam vyrui tuo pačiu? Neklausiu nuomonės tų, kurios mano, kad skirtis reikia po pirmos vyro neištikimybės

Manau,kad tikrai neverta.

Ir ką tuo kerštu pasiektum?
Aš asmeniškai taip negalėčiau. Nu išdavė - ok, pirmąkart atleidžiam arba baigiam santykius, bet jei renkamės pirmą variantą, tai pasakykit man štai ką.... Jei žmonės yra kartu, tai reiškia, kad vienas kitam turi kažkokius jausmus, sakykim, meilę. Tai ar taip paprasta paimt ir skaudint žmogų net jei jis tave įskaudino? Ar tau pačiai nuo to keršto geriau būtų? Nekalbu apie atvejus, kai meilužį susirandi iš poreikio, bet dėl keršto... Man savigarba to neleistų, o ir mylimojo nenorėčiau skaudint kad ir kaip jis mane įskaudinęs būtų. Kerštas prie gero neprives
Esu prieš jį visais atvejais.


Pati niekad taip nesielgčiau, nes žinau, kad po to save graužčiau dėl to

liaudies išmintis sako: "Kerštas gimdo kerštą".
Abejoju, ar pati pabuvus neištikima pasijustum geriau.
aišku, netinka tiems atvejams, kai žmonės gyvena santuokoje be jokios meilės, o tik iš reikalo.
Abejoju, ar pati pabuvus neištikima pasijustum geriau.
aišku, netinka tiems atvejams, kai žmonės gyvena santuokoje be jokios meilės, o tik iš reikalo.
QUOTE(Sindita @ 2007 01 03, 16:49)
Kaip manot, ar verta keršyti neištikimam vyrui tuo pačiu? Neklausiu nuomonės tų, kurios mano, kad skirtis reikia po pirmos vyro neištikimybės 

Kvailystė tokią pačią klaidą daryti. Va ką aš manau.


Jei didžiai gerbiamas sutuoktinis gailėtųsi ir žadėtų daugiau taip nedaryt - gautų dar vieną ir jau paskutinį šansą. Jeigu jam tai atrodytų nereikšminga, normalu ar pan., bet aš dėl kažkokių priežasčių norėčiau su juo likti - nepulčiau keršyti tuoj pat, bet progai ir žavingam individui pasitaikius daryčiau tai nejausdama jokio sąžinės graužimo.