Apie Kipriuko atėjimą čia...

Rugpjūčio 10 dieną, kažkur nuo vidudienio mažasis davė suprasti, kad susimatysim jau greitai...

Namie tvarkinėjaus, stengiausi nesureikšminti skausmelių, žinojau, kad tai tik gėlytės.

Tiesa, jau buvom po vizito pas gydytoją, kuri patvirtino žinią ir pasakė, kad takelis praviras 3 cm...

Taigi... Laikas ėjo gan letai... Apie 21h išvažiavom į ligoninę, nes ta nežinomybė šiek tiek baugino... Per apžiūrą pasakė, kad dar tie patys 3 cm... Tada jau buvau benusimenanti, nes skausmai darės didesni ir galvojau su tokiu tempu, kaži kaip čia bus...

Apie 23h, aš jau vaikščiojau po palatą, kas kartą įsikibdama į lovos kraštą ir "dainuodama" UUuuuUUU.... Tada vėl guldė į lovą ir matavo mažulio širdutės toniukus ir sąrėmių intensyvumą... O jie vis stiprejo... Gydytoja liepė apsispręsti dėl epidūro iki 23.30... As jau buvau jo beprašanti, kai po apžiūros pasakė, kad takelis išplatėjo iki 8 cm... Karštis mušė - prašiau vyro, kad vėduotų vėjelį su žurnalu... Paskum drebulys... žodžiu visko daug...

Aisku, tada nusprendėm, kad nebeverta ir gimdysim natūraliai... Bus kaip bus...
Būsena tokia pusiau transo (nors iš tikųjų gal net nežinau, kas tas transas)... Tokia pulsuojanti jėga, spengimas ausyse ir iš burnos einantis garsas UUUUuuuuu... Norejau būt viena, kad niekas netrukdytų, Tomo šiltos rankos net erzino... (buvau jį įspėjus, kad gali taip buti...)

Atėjo stangų laikas...Rodos, tas stūmimas, kol gulėjau dar ne ant gimdymo stalo, buvo šiek tiek lengvesnis, nei sąrėmiai... Bet užlipus ant jo, kažkas darėsi... Visi šaukė stumk, sakė kada įkvėpti, bet aš tartum nieko negirdėjau... Nesisekė, nors as taip stengiausi... Netycia išgirdau, kad silpnėja žmogučio toniukai... Tai varė į neviltį...

Paskui padidėjo personalo skaičius... Situacija rimtėjo... Padėjo išstumti leliuką ir kirpo... (sake anatomiškai per siaura mano vietelė 4 kg mažiui...)

Aš kažkaip pradėjau nieko nebesuprasti... Kai staiga išgirdau - VALIOOOO!!! 2006 08 11, 00:40 val. į pasaulį atėjo dar vienas žmogus!

Tada padėjo man tą šiltą žmogeliuką ant krūtinės.... Visi džiaugėsi - o aš jį sveikinau.... nerealu... net dabar dar graudulys ima....

Užgimė greitai ir placenta, paklausė, ar noriu pažiūrėti - taigi parodė tą namelį, kur mažius gyveno....

Po to atėjo žemiškieji reikalai... Kipriuką svėrė ,matavo... Mane siuvo... Tomas skambino tėvams...
Paskui jau paguldė šalia manęs ir paliko mus trise... Visi skausmai nublanko - žiūrim ir negalim patikėti...

Esam labai laimingi. Iš ligoninės išleido 08 13 - per mūsų vestuvių pirmąsias metines - ar gali būt geresnė dovana tėveliams?!

Tai tiek...

Sveikinam aukit dideli

Moderatorės prašyčiau pagalbos...Norėjau pataisyti savo istoriją į lietuvių kalbą, bet nebeleidžia

Sveikiname! Labai gražiai ir realiai papasakota Sveikatos Jums ir džiaugsmo ir toliau

dar reikėtų į pavadinimo aprašą įrašyti tikslią gimdymo vietą, kaip vadinasi gimdymo namai. Parašykit čia, o aš paredaguosiu.

Šiaulių gimdymo namai.

Aurėja, labai ačiū

Kantrybės tėveliams auginant sūnų

SVEIKINU

Sveikinam uz kantreybe ir linkim aukti diduciams

Aciu uz linkejimus!

aukit diduciai ir sveikuciai

Ambre, tu saunuole