Turkija, Kemeras ir jo apylinkės

2016 spalio vidurys. Keliaujame trise: aš, mano mama ir jos draugė. Moterytėms 60 su labai gera uodegėle, todėl iš šios kelionės mažiausiai tikėjausi, o gavosi visiškai atvirkščiai.
Skrydis ankstyvas, todėl iš namų pajudame vos po 12 nakties. Taigi visa naktis be miego. Jokių išankstinių registracijų-pasikliauju likimu. O jis tikras šaunuolis man visai patinka lėktuvo gale visoms trims kartu sėdėti.


Viskas būtų puiku, jei ne nusileidus vienam keleiviui skubią med. pagalbą iškviesti teko, labai norisi tikėti kad žmogui viskas gerai baigėsi. Tai šiek tiek užtruko. Mes kaip galiniai lėktuve ir išlipome beveik paskutinės, praėjus dalį didelio koridoriaus užtinkame didžiulė minią, pasirodo kol teikė med pagalbą, praėjo gal koks pusvalandukas nuo lėktuvo nusileidimo, duris automatiškai po kažkiek tai laiko uždaro, o mūsų visi lėktuvo keliaiviai ir kažiko laukia už durų, anei vienas atgal negrįžta, pranešti lėktuvo įgulai Kai tik atėjau iš karto keliatas žvilgsnių į mane susminga ir ... atraportuojama visa problema Na prie ko čia aš, iš pradžių nieko nesuprantu, bet žvilgsniai viską pasako. Pasirodo aš su Tez tour tašyte, tai jie ir galvoja kad aš jų atstovė Nė velnio, jie labai klysta- tašytė tai dovana iš Tezų organizuotame konkurse už geriausia nealkoholinio kokteilio receptą. Bet juk nepulsiu aš jiems to aiškinti, tenka imtis ir atsakomybės kuria kartu su tašytės logotipu kartu gavau Įeiname į salę ir ... o mama mia, iš kur šitiek žmonių, gyvenime nesu mačiusi šitiek žmonių laukiančių prie pasų kontrolės. Pavasarį mano skrydis buvo lygiai tokiu pat laiku, tai jau pačiame Kemere buvau tokiu metu, o dabar dar tik iš oro uosto išeiname.

Pasirinkome viešbutį "Kemer dream" 4*, netoli centro. Viešbutyje mums uždėjo apyrankes ir po 15 minučių pažadėjo apgyvendinti. Išeinu į kiemelį ir ... išgirstu šaukiant mano vardą, atsigręžiu ogi reklaminis masažų vaikinukas iš Gruzijos mane šaukia. Pavasarį jis "Golden Lotus" viešbutyje dirbo, dabar jau čia. Pasirodo per sezoną jis 3 viešbučius sugebėjo pakeisti, oi suktas vyriokas, pinigus uoste užuodžia Moka savo darbą dirbti, įkalbėti pasinaudoti SPA paslaugomis. Kurią tai dieną paklausiau kaip per šitiek žmonių mane atsimena, na dar iš išvaizdos įmanoma atsiminti, bet kad vardą atsimena- tikrai nustebžino. Atsakymas- esu išskirtinė asmenybė. Dabar gailiuosi kad pasikuklinau paklausti kuria prasme- gerąja ar blogąja
Apgyvendina mus naujai renovuotame pastate, kambarys neblogas, svarbiausia kad trečioji lova tikrai patogi, svarbu tik daug ant jos nesivartyti- girgžda labai zaraza
Pietų metas. Prie karštų patiekalų mano dukrų bendraamžis vaikinukas pasitinka didžiule šypsena. Šitą labai gerai įsidėmėjau, nes viešbučio maitinimo personalas dirba gerai, tuščius indus akimirksniu nurenka, bet jau elgesys tai toks posovietinis, kaip ir daugumos klientų. Kai pasisveikini, nė dėmesio neatkreipia-čia geriausiu atveju, blogiausiu išsigąsta net krūpčioja Vėliau pastebėjau tarp viešbučio svečių nėra įprasta rytais pasisveikinti, nebent iš vakaro kartu uliavojo Bet čia tik valgyklos personalas ir dauguma turistų tokie, valytojai, žemesnysis aptarnaujantis personalas kaip ir vyrukai recepsion visada labai maloniai bendrauja, pasisveikinus visada atsako. Bet visų didžiausia viršūnė buvo kai gal trečia viešnagės dieną nuėjau pasiimti ranksluosčio iš SPA centro. Tokia blondinė rusė dirbo, tai pirma mane apiputojo kad nelaiku atėjau, pasirodo yra keitimo kaikas 9-12 val, paskui kodėl iš karto visų 3 rankšluosčių nepasiėmėme, nes mano mamos( na taip aš jas kelionės metu vadinau )diena anksčiau rankšluosčius pasiėmė, ir jau kai sukiausi išeiti, suteikė malonę ir davė man tą rankšluostį. Tuo metu aš labai apsidžiaugiau kad prieš kelionę pasidariau masažų kursą ir kad šios asobos aš prie savęs nė per žingsnį prisileisti nenoriu.

Taigi kažkaip nuo pietų prie personalo persimečiau. Maistas normalus, man skanu, desertai skanesni nei "Golden Lotus", patiekalų kiekis irgi didesnis, bet ten tas maistas šviežesnis, mėsos truputį įvairesnįs būdavo ir niekada nepasitaikė sugedusio maisto. "Kemere dream" deja kelis kartus buvo sugedusių patiekalų. Bet "Dream" papludimyje yra vanduo, arbata nemokamai, minusas saulė tik iš ankstyvo ryto, mažai vietos papludimyje, o "Lotus" mokamas baras ir savo neštis nelabai jau leidžia. Na nebent tašytėje, o akivaizdžiai iš baro neee, bet saulutė papludimyje ilgaiu būna, o ir vietos daugiau.
Du panašaus lygio, miesto viešbučiai na man kažkaip neišeina jų abiejų nepalyginti. Sąžiningumo dėlei, kiekvienas iš jų turi savo pliusų ir savo minusiukų. Pastebėjau forumuose daugiausia diskutuoja apie 5* superinius viešbučius, miesto viešbučiais irgi domisi, bet tik tyliai, privačiai. Matyt žmonės kuklinasi
Pirmąją mamą paliekame ilsėtis ir su antrąja mama išeiname į miestą. Na reikia man pinigėlių išsikeisti, o jai parduotuvių asortimentą apžiūrėti Tuo pačiu miestą aprodau, kad kada nors ir be manęs nebijotų išeiti. Na taip miestą rodžiau dar kelis kartus ir dieną, ir naktį, bet matyt gerai aprodžiau, vėliau nepasiklydo- visada į viešbutį sugrįždavo

Pirmosios dienos pavakarę dar su viena pažįstama, ten dirbančia lietuvaite sutarėme susibėgti, nors trumpam. Kai iš anksto paklausiau ko lauktuvių atvežti, tai labai kukliai, mažytį juodos duonos kepaliuką. Kai į Alanijos pusę vykdavau, na ten ir draugų internacionalo daugiau turiu, tai meniu itin įvairus pasitaikydavo- sūdytų silkių, žalios kiaulienos ar net mineralinio vandens Beje su mineraliniu vandeniu tai grynas anekdotas. Aš jo mėgstu įsimesti į kelionę, o kai žmogus draugiškas esu, tai ir kitus pavaišinu. Labiausiai patinka stebėti jų reakciją kai paragauja Vytauto, ar Birutės Vienas egiptietis niekaip nesuprato kodėl mes tą jūros vandenį geriame O rusaitei ekskursijoje net gyvenimą su mineraliniu prašviesinau, skrandukas sustojo, gyvenimas nebemielas, tai vis šiek tiek pramušė kol po kelių valandų iki vaistinės nukeliavome. Šįkart irgi paskutinį vakarą Mitin, recepshen vyrukas toks buvo, už ypatingą kantrybę daviau buteliuką Birutės. Iš karto perspėjau kad nepatiks ir kad atšaldytą gertų. Gaila daugiau jo nebesusitikau būtų labai smalsu kaip jam patiko. Aišku smagiau visa tai gyvai matyti
Taigi kaip jau minėjau toji mano draugikė baisingai kukli pasitaikė, na negi veši kelias riekutes duonos. Dėžutę jau susiradau, nes be jos tai iš duonytės vien tik trupinukai gali likti. Sakoma dovaną dovana padaro jos įpakavimas, iš pradžių kaip ir norėjau tą dėžutę rudeniniais motyvais papuošti, ale gi vėl problema, tuomet vėl dar kitos dėžutės reikia, jai apsaugoti Taip ir visą "matriošką" galima surinkti. Todėl į dėžutę nuspręndžiau tiesiog įdėti tuo metu buvusių rudens gėrybių, tai grįžtant iš darbo užtikau gilučių (kurias paskui pamiršau įdėti) tai bedirbdama pro langą užmačiau gražiausius šermukšnius, aha, bet aš juos mačiau tai iš antro aukšto, o nuo žemės nepasiekiami teko pakaitalo ieškoti, kaip tik prie mano parduotuvytės kažkokios rudeninės uogytės augo, ale gi sarmata dieną medelį niokoti, tai gerai kad į darbą paskutinę dieną prieš 6 ryto reikėjo eiti, tai tą rytą truputį ten aplink medelius prasisukiau
Kaštonus irgi vieną radau, o dar pora iš darbo rudeninės puokštės nušvilpiau. Šiaip tai aš žmogus baisingai sąžiningas, ale ko tik nepadarysi vardan tautiečių. Na o lapų rudeninių jau nereikėjo daug vargti-pilnas miestas, nors ir maišais vežki.
Susitikom, paplepėjom, apsikeitėme, aš prasigyvenau- laikinai priglaudžiau Antalijos kortelę( viešąjam transportui), tą pačią apie kurią čia forume baisingai klausinėjau.
Po vakarienės aš su abiejomis mamomis išejome vėl pasivaikštinėti, kaip mums sekėsi jau kitą dienelę papasakosiu, bet galiu pasakyti kad tą vakarą supratau kad mano ir antrąją mamą galima drąsiai į miestą vieną išleisti, greičiau jau turką prekeivį iš proto išvarys, nei nusipirks jai nevisai įtinkantį daiktą

chech in
šakės kaip pasiilgau Kemero... kitamet būtinai ir ten tris metus nebuvau, 6 pastarieji kartai alanijoj

Bruc, baigiant pasakojimą gal troškimas į Kemerą dar labiau išaugs, juk aš dar tik plepėjau, ir visa tai galėjo būti belekur Turkijoje Žinau kainos draugiškesnės Alanijoje, bet pagal mane daugiau grožio, veiklos, lankytinų vietų nuo Antalijos link Kemero ir tolyn...

Kiekvieną vakarą po vakarienės eidavome pasivaikščioti, šaunuolės mano mamos. Nes du kartus su drauge (kiekvieną kart su kita) Kemere buvau, tai jos bailės neidavo vakarais pasivaikštinėti.
Taigi patį pirmą vakarą mano antroji mama( Su mama ir jos drauge vykau, bet abi vadinau mamomis )

Ech, ne laiku kompiuteris sugalvojo atnaujinimus daryti, tai kol jis tą darė, aš irgi buitimi trumpam užsiėmiau, atrodė kaip ir viskas sutvarkyta, kol nepradėjau tvarkytis
Taigi vaikštinėjame mes po miestelį, antroji mama vos ne į kiekvieną parduotuvytę užsuka Na galvoju šakės jei taip kasdien bus Pati sau jau galvoje rezgu planą kaip čia man nuo tokių pasivaikščiojimų reiks išsisukti... Užsukti užsuka, apžiūri, matuojasi bet nepuola kaip akis išdegusi pirkti.
Užsukame į vieną parduotuvę, nes ten ant manekeno pamatė tokį įdomesnį megztuką, ilgas, susiaučiamas, užsegamas prie kaklo pora sagučių. Na ir prasidėjo matavimasis, derybos pardavėjų iniciatyva nuo 36 iki 18 eurų ir vėl matavimasis. Bet mano mamulė ne iš kelmo spirta, vienas kaip ir gražiai atrodo, ir spalva tinkama, bet vat per rankas kaip ir spaudžia. O spaudžia todėl kad marškinių rankovės susikėlė. na pardavėjai duoda kitą megztuką, rankoves jau prilaikant apsirengia, bet jau nebe tas vaizdas, na ir taip gal kokių 10 išsimatavo, jau ir pats parduotuvės šefas reikalo ėmėsi, pardavėją išleidęs į gatvę naujų klientų medžioti. Aš tai iš šono matau reikalo esmę, na bėda tame, kad prie megztuko nepridedama ir manekenės figūra Antroji mamulė irgi tai supranta, bet tiesiog linksminasi atsainiai rinkdamasi Išeinant šefas jau šaukė kad už 5eur parduoda, aišku čia buvo tik šauksmas vietoje riebaus keiksmažodžio, nieks už tokią kainą nebūtų pardavę, o mes ir neparodėme susidomėjimo ir tokia kaina, juk mums pati prekė netiko, o ne kaina Bet labiausiai pralinksmino pikdžiugiška pirmojo pardavėjo šypsena kai išeidinėjome, kad net pačiam šefui nepavyko įsūlyti . Taigi po šio įvykio supratau kad mano abi mamas drąsiai galima leisti ir vienas į miestą, joks turkas neįkiš nenorimos prekės. dabar tik beliko dar apmokyti pagal kokius orentyrus susirasti savo viešbutį. Nes nuo rytdienos prasidės mano kelionės.

Antroji diena arba Link krioklių

Kaip man "patinka" ankstyvi rytai Turkijoje, toks "dvasingas" žadinimas Kad juos velniai nujotų su visomis tomis ankstyvomis maldomis Kitu metu man tas pamaldumas netrukdo, bet rytais... Na bet nėra to blogo kas neišeitų į gera, mažiau miegi- daugiau atostogų laiko turi Ankstyvi pusryčiai, na pasirinkimas kaip ir daugumoje ekonominių 4* , kiaušinienė, virti kiaušiniai, kažkas karšo( kartais košė, kitą kart dešrelės), jogurtas, uogienės, obuoliai, pjaustyti apelsinai, kažkokie sausiukai, sausainiukai ir vafliukai, batonas , bandelės, džemas ir sviestas, ai dar agurkai, pomidorai, kepti vakarykščiai baklažanai(neskanūs), ir 3 rūčių baltas sūris, 1 rūšis geltono. Kava, arbata, 4 rūšių gėrimas iš aparato, toks ganėtinai neblogas, esu daug šlykštesnių ragavusi ir vanduo. Na menių toks pat visas dienas, baigiantis atostogoms po truputį mažėjo, na juk greit ruošėsi užsidaryti.
Papusryčiavusi palieku savo mamas viešbutyje o pati keliauju link stotelės, važiuosiu į Antaliją. netoli viešbučio yra dolmušų stotelė, joje palaukiau gal bent 8 minutes ir nuspręndžiau eiti iki laikrodžio bokšto, ten visų dolmušų stotelė. Nespėjau paeiti nė 100metrų ir atvažiuoja Antalija expres dolmušas. Aš kaip jau ne pirmą kart važiuojanti dolmušais, nesikuklinu, keliu ranką ir expresas stoja net ne stotelėje Dolmušiukas pilnas, yra tik pora laisvų vietų, viena pačiame gale, vidurinė- šitos baisingai nemėgstu, man Turkijoje važiuojant norisi stipriai už ko nors laikytis, o ten jei gerai stabdo gali skrieti iki pat dolmušo vidurio. Renkuosi antrąją, prie tokio kūdo kūdo kokių 25 metų turko. Expresas kemeru juva vėžlio greičiu, surenka visus kas tik nori, bet už miesto jau normaliau važiuoja. Pravažiavus pusė kelio mano bendrakeleivis pradeda mane kalbinti. susipažįstame( tiesą sakant man jų vardai visada pro vieną ausį įeina- pro kitą išeina) kalbame internacionalu, aš gerai rusiškai, kažkiek suprantu angliškai ir truputį turkiškai, na jis irgi lygiai taip pat, tik atvirkštine eiga

Papasakoja kad dirba turistinėje jachtoje, veža turistus į Antaliją, iki Duden krioklio. Na ir mane pakviečia poryt plaukti. Aš draugiškai atsisakau. Tuo pokalbis ir baigiasi. Kažkoks susimąstęs sėdi vyrukas, glosto sau nosį į ilgį, lyg ją prailginti norėtų, paskui prie smakro pereina, dabar tą glosto žemyn irgi į ilgį, dar ir nesamą barzdą paglosto. Ir taip jau kurį laiką Na o paskui kad drėbtelėjo kažką apie seksą, tai galvojau žvilgsniu užmušiu, ir kategoriškai pasakiau kad ši tema uždaryta. Na vėl sėdi vyriokas, vel veidelį glostinėjasi, o po kiek laiko ir vėl ta pačia tema bando kažką veblenti Aš vėl griežtai pasakau kad tema ši uždaryta ir dar sukryžiuotomis rankomis tą parodau. Šita pati situacija, veidelio glostinėjimas, o paskui toji pati tema dar por kart pasikartoja, kol galų gale pagaliau dašyla kad tikrai ne tuo adresu kreipiasi. Paskui vėl kažkokį tai lengvą pokalbį užveda. Pasisiūlo man padėti susiorentuoti stotyje, įsodinti į reikalingą dolmušą. Na šito tai aš neatsisakau, tokia pagalba tuo metu maniau kad bus naudinga. O pati savo galvoje keičiu planus, jei jau yra pagalba reikia ja pasinaudoti ir vietoj aukštutinio Duden krioklio, iki kurio daugmaž įtariau kaip važiuoti reikia, keičiu norą nuvykti iki Kuršunlu krioklių. Tik pirma sakau reikia pasipildyti Antalijos kortelę, sakau kad 10 TRY pildyti man reikia. Pasirodo mano vedlys irgi neką orentuojasi stotyje, tik nauda iš jo tokia kad greičiau nei aš išsiklausinėja kur pasipildyti kortelę. aš dar kartą sakau kad pildytų už visus, bet... duoda man kortelę ir 5 TRY grąžos galvoju na žinai tu kiek man reikia
Dolmušų stotelėje sako reiks palaukti kokių 40min. Ok laukiame, jis kartu, tik jau nebekalbus, ir ačiū dievui neidelio nebesiglosto, nes kaskart po tokio glostymosi durnos jam mintys kildavo Na praeina tos 40min, o dolmušo kaip nėra taip nėra. Tuomet paklausia vairuotojo ir sužino kad nėra tokio dolmušo kuris vežtų iki Kuršunlų krioklių. Daug ir greitai jis man liežuviu mala, suprantu tik tiek kad kažkas po 5-7min. Ir nueina. Na aš nebelaukiu tų 5-7min, keičiu į pirminį planą, noriu į aukštutinį Duden, paklausiu darbuotojo kaip nuvykti ir pasirodo reik su persėdimu, įsodina jis mane į dolmušą, o aš mintyse meldžiu Dievulio kad tik greičiau tas dolmušas pradėtų važiuoti, kol dar mano "palydovas" negįžo. O Dievulis musulmoniškame krašte sunkiai mano maldas girdi, stovi dolmušas pilnas keliaivių ir nė nesiruošia važiuoti. Tos kelios minutės man oi kaip prailgo, tik žiūriu ar negrįžta "palydovas". Pagaliau pajudame iš vietos.

Sėdžiu, dairausiu, su MAPS.ME programėle stebiu kur važiuoju, o galvoje sukasi mintis, na kurgi man reiks išlipti persėdimui Ir vienoje stotelėje vairuotojas atsisuka į mane- pasako kad jau laikas išlipti ir parodo kad reikia pereiti į kitą gatvės pusę. Aš kaip sąžiningas pėstysis dar perėjos pasieškojau, bet nelabai ten kokią ją atsiradau, bet ar per perėją, ar belekur per gatvę eini skirtumo jokio: vis vien tavęs nepraleidžia
Kitoje gatvės pusėje nerandu jokios stotelės, paeina dar tolėliau, jau kaip ir rimtesnė sankryža matosi, na ką grįžtu atgal. Taip bežioplinėdama pastebiu kad žmonės miesto autobusus tiesiog gatvėje susistabdo Na stoju ir aš, laukiu kada gi privažiuos maniškis, man ant lapelio užrašė jo numerį 63. Tuo pačiu stebiu gyvenimą verdantį aplinkui. Kažkaip ilgokai stoviu, o maniškis kaip neatvažiuoja, taip neatvažiuoja. Pradėjau kiekvieno, kuris prie manęs sustoja klausti ar važiuoja į Duden šelalesi, Varsak, na man pasako autobuso nr 78. Pagaliau sulaukiu savo 78, dar pasitikslinu ar važiuoja į Duden šelalesi, Varsak ( Duden krioklys, o Varsak tai miesto rajonas kuriame jis yra, nes Antalijoje yra du Duden kriokliai) Taip, važiuoja Nes stovėti karštyje man jau didelio malonumo nebebuvo Važiuoju, maršrutas itin nevaizdingas, tai stebiu įlipančius keleivius ir nužiūriu kad su Antalijos kortele gali ir keli žmonės važiuoti, tiesiog vairuotojas kažką sumaigo ir už antrąjį gali mokėti, vėl sumaigo- už trečiąji sumoki. Valio, vadinasi mums užteks tik vienos kortelės, bereikia tik ją daugiau pasipildyti.
Vairuotojas pašaukia mane, aš jau vos kad nelipu, bet jis pasako kad dar ne, žiūrėki pro langą. Ir aš pamatau žalumoje nuostabų krioklį Tai toks kontrastas tarp to kelio kuriuo važiavome, kad net sunku patikėti kad čia gali būti tokia grožybė. Priveža prie pat vartų.
Bilieto kaina 3TRY, tai nė 1 euro nekainuoja, tikrai piguma.



Tik įėjus į parką susitinku jaunuosius. Tądien sekmadienis buvo, net keista pasirodė. Kai iš arčiau pamačiau jaunąją ir palydos merginas pagalvojau kad jos musės metų dažų limitą išnaudojo. Tik pasikuklinau iš arti nufotografuoti Supratau kad jiems kuo ryškiau, blizgiau- tuo gražiau







Randu nuorodą lipti žemyn, aišku kad lipu

Įeinu į tunelį, vaizdas tai toks mistiškas. Gal todėl kad viena buvau ir nelabai mėgstu uždaras patalpas. Kaip ir viena esu, bet girdžiu kažką šiūrenant, na ko čia gasdintis, tai vietinių šeimyna vaikštinėja. Beje užsieniečių turistų mačiau tik kelis, vien vietiniai.



Bet paskui ką pamatau, tai visos baimės išgaravo. Mes vaikštome po krioklių, į kriokį iš kito kampo nei įprastai pažvelgti galima.





Pajauti visą jo jėgą. Ir ne tik ją, net ir drėgmę, nes toliau jau ir "lyjantis" tunelis

Išėjus iš to tunelio. Na vaizdas tai toks, kad net fotografuoti užmirštu, viską ryju akimis...



Na truputį dar pafotografavau, kai atsipeikėjau









Parke yra staliukų su suolais, prie vieno iš jų pavėsiuke prisėdu ir papietauju savo atsineštu maistu. Na mano pietūs tai labai kuklūs palyginus su kokiais maisto krepšiais kai kurios šeimynos čia atvyksta. Aišku yra ir kavinukių, bet aš turistinėse vietose beveik niekada nevalgau. Kažkaip turiu tą baimę kad atėjus ir pamačius kainas tik arbatos teužsisakyčiau, ir tai ne dėl to kad jos noriu, o kad nepasirodyti visiškai idiotei Ir paskui tą arbatą geriant galvoti, o už tokią kainą būčiau normaliai ir pavalgiusi kelionėse man negaila pinigų visokiems bilietams, bet vat maistui kavinėse... aš jau apsidraudimui geriau parduotuvėje ar ko iš gatvės nusipirksiu. Geriamo vandens galimybė įsipilti dažnai yra, užrašyta būna. Kaip ir šiame parke, čia geriamasis vanduo.