A, A+, A++, Pasyvus namas - 37

Tęsiame apie energiškai efektyvių namų statybas.

Ankstesnės temos apie energiškai efektyvius namus:
A, A+, A++, Pasyvus namas - 36, Energiškai efektyvaus namo statyba 2016 01 - 2016 03
A, A+, A++, Pasyvus namas - 35, Energiškai efektyvaus namo statyba 2015 10 - 2016 01
A, A+, A++, Pasyvus namas - 34, Energiškai efektyvaus namo statyba 2015 07 - 2015 10
A, A+, A++, Pasyvus namas - 33, Energiškai efektyvaus namo statyba 2015 05 - 2015 07
A, A+, A++, Pasyvus namas - 32, Energiškai efektyvaus namo statyba 2015 03 - 2015 05
A klasės energinio naudingumo namai, Medžiagos, sistemos, architektūra 2015 02 - 2015 03
Pasyvus namas - 30 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 12 - 2015 02
Pasyvus namas - 29 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 10 - 2014 12
Pasyvus namas - 28 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 07 - 2014 10
Pasyvus namas - 27 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 05 - 2014 07
Pasyvus namas - 26 tema, Ekonomiskai efektyvus namas 2014 04 - 2014 05
Pasyvus namas - 24 tema, Energiškai efektyvaus na - 25 tema 2014 02 - 2014 04
Pasyvus namas - 24 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 01 - 2014 02
Pasyvus namas - 23 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2014 01 - 2014 01
Pasyvus namas - 22 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2013 12 - 2014 01
Pasyvus namas - 21 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2013 09 - 2013 12
Pasyvus namas - 20 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2013 06 - 2013 09
Pasyvus namas - 19 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2013 03 - 2013 06
Pasyvus namas - 18 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2013 02 - 2013 03
Pasyvus namas - 17 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2013 01 - 2013 02
Pasyvus namas - 16 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2012 12 - 2013 01
Pasyvus namas - 15 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2012 10 - 2012 12
Pasyvus namas - 14 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos 2012 08 - 2012 10
Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 12 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 11 tema, Statome PN, dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 10, Dalinamės patirtimi ir informacija
Pasyvus namas - 9, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas - 8, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas ir jo variacijos VII, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos VI, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos V, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos IV, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos III, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos II, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Kelios naudingos nuorodos neminėtos paskutiniame Evoy PN sąvade:
(noriu atkreipti dėmesį, kad tame sąvade yra netikslumų, ypač tai liečia pasyvaus namo dogmas, nes pasyvaus namo statybai keliami tiktai trys reikalavimai, visa kitą yra rekomendacijos, kurios kiekvienam namui individualios)

1. Sertifikuotų pasyvaus namo planuotojų duomenų bazė, lietuviai turintys šį sertifikatą
2. narvid sukurta, nesudėtinga, namo šilumos nuostolių skaičiuoklė,
3. kristinka_2010 sudaryta, jos namo šilumos nuostolių skaičiuoklė
4. Informacija apie plokščius pamatus
5. Šildymo ir ventiliacijos sistemų energiškai efektyviuose ir pasyviuose namuose pastatytuose ES apžvalga
6. Knauf Free-Spanning Ceiling - kristinka_2010 lubos, pakabintos nebadant apšiltinto stogo

Pagrindiniai reikalavimai Pasyvaus namo sertifikatui gauti:
1. Energijos poreikis šildymui ne daugiau nei 15 kWh/m² per metus arba instaliuota šildymo prietaisų galia ne daugiau nei 10W/m².
2. Sandarumas: ne daugiau n50 = 0,6/h (prie sudaryto 50 Pa viršslėgio, oras neturėtų pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą)
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus
Plius vienas nerašytas reikalavimas. Norint savo namą sertifikuoti, kaip PN, statybas, reikia derinti su Vokietijoje esančiu PN institutu, dar nuo namo projektavimo stadijos, pastoviai jam mokant nustatytus mokesčius, kurie yra pakankamai dideli ir turint omenį, kad A++ namo reikalavimai yra aukštesni, kyla klausimas, ar tas sertifikavimas yra to vertas.

Lietuvoje patvirtintų, namų energinio efektyvumo, A, A+ ir A++ klasių reiklavimai. (Teisės aktas).

Nuo 2006 m. sausio 4 d. naujai statomo namo energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. (Palyginimui sienų R-5)
Nuo 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
Nuo 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. (Sienų R-8.33)
Nuo 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+. (Sienų R-9.09)
Nuo 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++. (Sienų R-10)

PN aktuali fizikos abėcėlė:
Šildymo prietaisų galia ir šiluminiai nuostoliai matuojami vatais (W), kilovatais (kW)
Šilumos sąnaudos, šilumos nuostoliai ir pritekėjimai per tam tikrą pasirinktą laiko tarpą matuojami kilovatvalandėmis (kWh), už kilovatvalandes mokama energijos tiekėjams.
Trumpai:
galia - W, kW
energija - Wh, kWh

Orginalus post 2016 03 10, 18:20
Sistema buvo ruosta dujiniam katilui, vamzdeliai 16, isvedzioti kas 20cm( reikejo kas 15, arba 20 skersmens vamzdelio kas 20cm.) ilgiausias ziedas 82, trumpiausias 54, visi kiti panasiai apie 65-70m.
As prisukes siek tiek kelis ziedus, nes kambariai nenaudojami, todel nereikia ju sildyti labai.
Dabar kitaip vedziociau, esme, kad wavin paruose projekta, ir ji paruose blogai, dabar turiu del to didesnes sildymo islaidas.

82m d16 dar nėra taip blogai. Gal viskas pasitaisys kai bus galima paleisti šildymą visam namui.



Mintas post 2016 03 10, 19:45
Grindinis kai šildo, jei kalba eina apie šiltą namą, tai grindų temperatūra būna apie 3C laipsnius aukštesnė nei patalpų oro. Kai išjungiamas šildymas, temperatūra krenta iki kambario oro temperatūros.

Saulė daugiausia apšviečia grindis, todėl jos negali šalti kol šviečia saulė. Nebent tai neapšvietas kambarys. Šiltame name saulės pritekėjimai dažniausia bus didesni nei šiluminiai nuostoliai, todėl grindys šviečiant saulei neatvėsta. Cirkuliacinis paskirsto šilumą po visus kambarius jeigu taip nustatyta.
Gal buvo kalbėta apie plyteles ir basas kojas, nes kitu atveju neįsivaizduoju, kaip patalpoms kaistant nuo saulės, grindys vėsta.


Mintas post 2016 03 10, 20:12
Irgi manyčiau, kad reikėtų tik vieną kartą sureguliuoti kontūrų pralaidumą ir užmiršti viską patikint ŠS automatikai. Man 2 variantas su ant kolektoriaus grįžtamo termofikato vamzdelių pastatytais termostatiniais ventyliais nepatiktų todėl, kad keičiantis lauko temperatūrai reikėtų keisti ir gryžtamo srauto temperatūrą, ką ir daro ŠS automatika su teisingai nustatytomis kreivėmis. Tokie termostatiniai ventyliai būtų sureguliuoti tik vienai lauko temperatūrai, ir pasikeitus temperatūrai reikėtų eiti ir sukioti visas galvutes. Ne, man tas variantas tkrai nepatinka, kaip ir visi kiti žemiau 1 varianto, tik su mechaniškai reguliuojamais srautų reguliatoriais

Pas mane tikriausiai bus variantas nr1, bet termostatiniai prisitaikytų labiau kintančių sąlygų vidinių pritekėjimų prasme. Taip pat galima atsukti ar prisukti vieną kambarį nesibaiminant, kad išsiderins likusi sistema.
Jeigu grindinis susuktas spirale, tai lauko davikliui paaukštinus termofikato temperatūrą padidėtų ir šildymo galingumas net ir kilpos galą palaikant tos pačios temperatūros. Padidėtų dt, padidėtų šilumos srautas. Aišku, tai nėra idealu, bet čia nieko nepakeisi - termostatiniai ventiliai geriausiai pasitarnautų prie nekintančios termofikato temperatūros, kai namą šildo ne ŠS. Čia neišsprendžiama problema. Tik tiek kad nebereikėtų preciziškai suderinti sistemos. Aš taip pat likčiau prie varianto nr1 ir bandysiu susiderinti viską vieną kartą. Temperatūrą miegamajame pažeminsiu didesniu oro srautu per ventiliaciją.


Cibulis
Briedas. Visi kWh turi ir finansinę išraišką. Ir niekas namo nestato su mintimi, kad jo namas suvartotų tiek ar tiek kWh. Visus domina tik galutinis tikslas - kiek kainuos šildymas per mėnesį ar sezoną. Taip, statybų metu, kuomet namas projektuojamas, statomas galima operuoti kWh, bet realybė yra tik pinigai.

Cibuli, jums žūt būt reikia saulės jėgainės, nebereikėtų dėl tų 100 eur/sezonui pergyventi. Šildymas jums apskritai nekainuotų.


Mintas post 2016 03 11, 18:13
Grindims reikia sureguliuoti, kad visos grindys šiltų tolygiai, ar vienos labiau, o kitos mažiau pagal poreikį.

Tai gal tegul grindinio "projektuotojai" prisipažįsta, kad negali išdėlioti kilpų taip, kad jų nebereikėtų reguliuoti. Jeigu mokėtų suprojektuoti taip, kad nereikėtų prisukinėti kilpų, tada užskaityčiau tokius projektus.
Dabar priprojektuoja kilometrą vamzdelių, po to jie prisukami (neišnaudojami). Nieko gero tie projektai. Daug esminių faktorių nevertinama (kilpos ilgis ir diametras, namo šiltumas, betono storis, grindų dangos šiluminis laidumas, skirtinga temperatūra skirtingose patalpose, pereinamojo sezono rėžimas). Turi šabloną ir štampuoja tuos projektus.

kaip daromas sieninis šildymas? galvoju gal vonioje papildomai padaryti ant vienos sienos

vyniojamas tas pats vamzdelis? kuo tvirtinamas? po to užtinkuojama?

Taip. Išvedžiojamas vamzdelis, prikabinamas montažine juosta ir užtinkuojamas.

Papasakosiu.

Pamatai
Mano name pamatai - gręžtiniai. Rostverko apačioje dėta 20 cm XPS. Iš vidinės pusės dėti du sluoksniai 20x20 cm EPS kaladėlių (apšiltinimui iki grindų lygio). Vidinių nelaikančių sienų pamatas darytas be polių tik ant 20 cm XPS sluoksnio (panašiai kaip pamatų plokštė). Iš lauko pusės visu namo perimetru eina pamatų sijonas (storis - 22 cm, gylis - 1 metras, medžiaga - XPS). Grindys - du sluoksniai po 20 cm EPS-100. Grindų U pagal PHPP skaičiavimus turėtų būti 0,091.

Langai
Mano namo langai - plastikiniai. Turėjo būti Rehau Geneo PHZ profilis, bet kadangi įdėjo ne tą vidurinę tarpinę, tai realiai greičiausiai yra tik Rehau Geneo MD Plius profilis. Stiklo paketai 4-20-4-20-4. Visi stiklai nrG (Ug-0,6, q-0,61) tik šiaurėje ir vienas mažas langiukas vakaruose su GNP stiklais (Ug-0,5, q-0,49). Rėmeliai turėjo būti Swisspacer Ultimate (Psi - 0,030), bet sudėti paprasti Swissapacer (Psi 0,042). Jei būtų sudėta viskas, ką pirkau, tai langų Uw turėjo būti 0,72, bet realiai yra tik 0,77. Langai montuoti ant stiklo pluošto laikiklių. Visi langai išnešti į apšiltinimo sluoksnį. Nuo lango rėmo vidaus iki sienos - 12 cm tarpas arba tarp lango rėmo išorės ir sienos - 20 cm atstumas. Langai pagal PHPP skaičiavimus turėjo būti ne prastesni nei 0,74.

Sienų šiltinimas
Namo sienos apšiltintos 35 cm storio neoporu. Apšiltinimo storis ant langų užleistas 4-5 cm: ten, kur tinkas, užleista 5 cm, kur klinkerio plytelės - 4 cm. Lango rėmo matyti apie 2 cm. Specialiai šiltinta ir fasado bei pamato sankirta, t.y. pamato XPS užleistas į viršų, o sienos EPS įėjo į vidų. Fasadui naudotos įgilinamos Sto Ecotwist smeigės (įsisuko apie 20 cm į EPS ir neliko šalčio tilto). Visas fasadas apdailintas tinku, dalis - Meldorfer plytelėmis. Kadangi smeigės visur įgilintos, todėl negalėjau klijuoti sunkaus, tikro klinkerio. Šios plytelės - lengvos, todėl po jomis susuktos įgilintos smeigės. Sienų U pagal PHPP skaičiavimus turėtų būti 0,082.

Stogas
Stogui naudotos dvitėjos gegnės. Šiltinant stogą, gegnių šonai pastorinti 2 cm akmens vata. Tarp gegnių sudėti du sluoksniai po 20 cm stiklo vatos (liamda - 0,032). Vėliau visas stogas iš apačios uždengtas 5 cm storio PIR plokštėmis. Stogo U pagal PHPP skaičiavimus turėtų būti 0,074.

Lauko durys
Lauko durys montuotos taip pat ant stiklo pluošto laikiklių. Kaip ir langai, jos išneštos į apšiltinimo sluoksnį. Lauko duris gamino Tilas, jų liamda 0,58, bet mano greičiausiai tokia nebus, nes per vidurį eina stiklo paketas. Kiek suprantu jie tokią liamdą nurodo aklinų durų.

Lauko palangės
Kitaip nei įprastai įrengtos lauko palangės. Pirmiausiai palangės vietoje dėta 2 cm storio XPS plokštė. Tada ji nuarmuota, o jos perimetras sandarintas Siga juosta. Tada dėti dar du sluoksniai hidroizoliacijos ir suklijuotos palangės. Nekišant palangės po lango profiliu, kaip daroma su skardinėmis palangėmis, išvengiau šalčio tilto lango apačioje.

Kiti sprendimai
Vidinės ne laikančios antro aukšto pertvarinės sienos buvo pripjautos, kad jų mūras nelįstų į apšiltinimo sluoksnį ir būtų galima įrengti ištisą stogo apšiltinimą ir garo izoliaciją. Specialiai sandarintas murlotas. Visame name daryta taip: ties murlotu dėtas 3 cm storio EPS ir tinklelis, o tada murlotas užtinkuotas. Vonios zonoje murlotas sandarintas ir nuo drėgmės saugotas PIR plokštėmis su dviguba folija. Ties vitrinomis ir lauko durimis rostverkas yra 10 cm žemesnis. Tose vietose buvo sudėta 10 cm EPS ir taip sumažintas gręžtinių pamatų šalčio tiltas. Šilta namo dalis nuo automobilių stoginės ir lauko sandėliuko yra atskirtos. Vizualiai matyti, kad tai vienas ir tas pats statinys (namas su stogine ir sandėliuku), tačiau jokios konstrukcijos nekerta apšiltinimo sluoksnio.

Sandarumas
Daug dėmesio skirta namo sandarumui. Pvz., visas grindų ir sienų perimetras klijuotas Siga juosta. Specialiai sandarintos kiaurymėtos Markučių perdangos plokštės, kitos pastato vietos. Štai čia daugiau apie sandarumą. Antro sandarumo testo duomenys - 0,21. Jei namą sertifikuosiu A ir aukštesnei klasei, tai darysiu ir trečią sandarumo testą.

Komunikacijos
Namas šildomas geoterminiu 4,7 kW "Alpha Innotec" šilumos siurbliu (juo bus galima vasarą namą ir vėsinti), kurį maitina 90 metrų gręžinys. Name išvedžioti lankstūs "Zehneder" firmos ortakiai (diametras - 90 mm). Lauko vamzdis - plastikinis (ar neoporo). Į lauką išeinančios ortakių skylės buvo gręžtos didesnės ir specialiai apšiltinos. Čia vaizdas katilinėje. Trūksta pačio rekuperatoriaus.

Namo šildymo išlaidos
Kol kas name negyvenu, tačiau nuo lapkričio 8 d. iki kovo 14 d. buvo prisukta apie 857 kWh elektros. 377 kWh elektros prisuko nuo lapkričio 8 d. iki gruodžio 31 d. Elektros tarifas - 0,129, todėl išeina 48,63 euro. Nuo sausio 1 d. iki dabar prisuko 480 kWh elektros. El. tarifas - 0,127, išeina 60,96 euro. Iš viso išeina apie 110 eurų. Kadangi nėra nuolatos veikiančio rekuperatoriaus, todėl sunku spręsti ar šildymo išlaidos padidės ar sumažės, nors namą dažnai vedinu pravėręs langus (net ir prie -20). Mano galva nuolatos veikiantis rekuperatorius ir sudėtos parketlentės padidins šildymo sąnaudas, tačiau name gyvenantys žmonės, iškirsti kaimyno medžiai, sutvarkyti langai ir panašūs dalykais jas turėtų sumažinti. Sunku spręsti ar šildymo išlaidos padidės ar sumažės, bet mane jos tikrai tenkina.

1. Sienos ir grindu perimetras buvo klijuojamas tik pirmam ar ir antram aukste ?


2. Kur toki galima isigyti?

3. Vedinimas. Kiek kolektoriniu deziu yra name? Speju dvi pirmam ir dvi antram aukste ? Ir gal zinai koks ju aukstis?

Dekui!

O kas sakė, kad aš pergyvenu dėl 100 eurų šildymui? Tikrai nepergyvenu. Ir ką man saulės jėgaine duos? O gi nieko. Tik papildomai į balą išmesti pinigai. Aš manau, kad mano name karšto vandens ruošimas gali kainuoti brangiau nei šildymas. Nors kas ten žino. Bute per mėnesį sunaudojame apie 3-4 kubus karšto vandens. Nemanau, kad name sąnaudos drąstiškai išaugs. Gal ir būtų galima pagalvoti kaip sumažinti karšto vandens gamybos išlaidas, bet manau, kad geoterminis ir taip pigiai ruoš karštą vandenį. Todėl daugiau jokių papildomų sprendimų.

O geriausias sprendimas būtų nuo kaimyno atsivesti šildymo trasa. Jis namą šildo ir karštą vandenį ruošia su malkomis. Kainuotų visai kapeikas. Ypač kol statybų atliekas sudeginčiau. Čia jis man siūlo. Aišku, kad juokų forma. Kaip ir jūsų siūlymas manau, kad yra grynai juokas.
Papildyta:

Iš pradžių buvau suklijavęs tik pirmame aukšte, bet pirmas sandarumo testas parodė, kad praputinėjo ir antro aukšto grindų ir sienos sandūroje. Bent jau keliuose vietose. Nusprendžiau neieškoti ir visą antrą aukštą suklijavome.

Kas jais prekiauja, nežinau. Bet manau, kad jų turi visi, kurie montuoja lanksčių ortakių sistemas. Aš pirkau čia.
Papildyta:

Abi dėžės yra katilinėje. Per vieną dėžę eina išmetamas oras, per kitą dėžę eina paduodamas oras. Matai, iš priekio į dėžes ateina ortakiai nuo rekūpo. Kaip ir sakiau - viena dėžė išmetimo, kito padavimo. O nuo dėžių vamzdžiai tiesiai eina iki galutinio taško, t.y. iki kiekvieno difuzoriaus. Daugiau jokių papildomų dėžių ar dar kažko nėra. Štai čia tos dėžės matmenys. Nurodo, kad aukštis - 23 cm. Dėl montavimo greičiausiai reikėtų vertinti kaip 25 cm. Jei įdomu, galėčiau prie progos tiksliai pamatuoti.

Duos vidinį pasitenkinimą ir pliusus ant A.
Įrengimas tik 5% nuo namo sąmatos, o namas jau būtų visai kito lygio, vienintelis.

Labai vertinga info! Ačiū Cibuli

Gaila tik nuotraukos part.lt ilgiau dienos neužsibūna.

Tai reiskia kad i antra auksta nueina nemazai 9cm vamzdziu ?

Taip, nemažai - 8 vienetai (čia tik į antrą aukštą, į pirmą jei neklystu eina 9 vamzdžiai). Į du kambarius, drabužinę ir WC - po vieną vamzdį, o į tėvų kambarį ir vonią - po du vamzdžius. Jei bijai dėl to, kad nėra kur paslėpti, tai manau, kad viską įmanoma išspręsti. Mano atveju pravedėme WC patalpoje. Štai kaip jie kyla į viršų. Tada buvo sumontuotas klozeto rėmas. Galiausiai vamzdžiai pasislėpė po gipso plokštėmis. Čia toks kaip ir vertikalus pjūvis. Visi vamzdžiai labai gražiai pasislėpė.

Man vėdinimo montuotojai katilinėje rekomenduoja ne GKP, o Amstrongo lubas daryti. Vien tam, kad liktų priėjimas ortakių valymui. Kolektorinėse dėžėse yra angos (reikia atsukti varžtelius ir nusiima tie ovalo formos dangčiai). Jas atsukus galima į kiekvieną vamzdį įkišti specialų šepetį ir išsivalyti ortakius. Kalbinu šitos firmos vyrukus, kad nusipirktų tą valymo įrangą. Aš mielu noru prieš namo eksploataciją ir kas kokius kelis metus pasidaryčiau vamzdžių pravalymo procedūrą. Tik ta įranga nepigi, bet gal kokia kita firma įsigys ir pradės tiekti vamzdžių valymo paslaugas. Tik kiek suprantu ta įranga skirta plastikinių vamzdžių pravalymui.

Pliusų tai tikrai duos, bet vidinio pasitenkinimo nepadidins. Aš rinkausi tarp dviejų variantų:

1. saulės fotovoltinę elektrą + šildymas ir karšto vandens ruošimas elektra;
2. Geoterminė sistema.

Abi sistemos būtų kainavusios panašiai tiek pat, tačiau su geotermine sistema nesugadinau namo stogo ir pačio namo dizaino ir dar turiu pasyvią vėsinimo funkcija. O ta saulės elektrinė - tai politikų mada, vieną kartą vėl ką nors pakeis ir nebebus ji tokia efektyvi. Ypač jei dar elektra atpigs kaip žada nuo metų vidurio. O su geoterminiu esu dėl visko garantuotas. Ir dar manau, kad eksploatacijas panaši, jei ne pigesnė. Dėti papildomai tikrai neapsimoka. Geriau susidėti visur LED, A+++ buitinę techniką ir tada visa namo eksploatacija bus dar pigesnė. O dėl karšto vandens pakentėsiu, bet nemanau, kad jam per metus reikės daugiau nei 200 eurų.

Mintas degina grynai elektra, aš turiu geoterminį. Belieka, kad dar kas nors įsirengtų saulės elektrinę ir galėsim visas sistemas palyginti. Manau, kad Bangas kaip šito dalyko entuziastas ir pasirinks saulės elektrinę. Tik prisiminus Vilienės entuziazmą su saule (aišku ne elektrinė), tai kažkaip nelabai tikisi, kad bus naudos. O gal aš ir klystu.
Papildyta:

Prašom. Stengsiuosi netrinti.