Priimam visas 
Pas mus viskas teka sena vaga. Atmintis silpsta , dienos maišosi. Labai sirgo mama tris savaites , bet jau išsikapanojo. Tik jau tie senatviniai kaprizai ....
Jau tiek žilų plaukų atsirado , kad net gražu Stengiuos į nieką nekreipt dėmėsio , kad nekelt konfliktų ir pačiai nesinervuot, nes sveikata ne geležinė.
Pas mus viskas teka sena vaga. Atmintis silpsta , dienos maišosi. Labai sirgo mama tris savaites , bet jau išsikapanojo. Tik jau tie senatviniai kaprizai ....
Jau tiek žilų plaukų atsirado , kad net gražu Stengiuos į nieką nekreipt dėmėsio , kad nekelt konfliktų ir pačiai nesinervuot, nes sveikata ne geležinė.
Kurgi, jei ne cia isilieti, zinoma visas priimam 
. O kas nutiko Zmuoga?
Pas mus irgi viskas po senovei, tik kaprizai didesni. Mama nieko neima nei gert nei valgyt antra diena, jei pabudinu kad nors atsigert sulciu, saukia atstok nuo manes ...
Viduj pas mane toks uzsales ledinis pyktis broliui, ne tai kad neatejo , bet kad net nepaskambino mamos pasveikint nei su kovo 8 (na sita dar galiu suprast, gal ne visi svencia
), nei su Velykom, nei su Mamos diena... 
.
Jolantoska, pas ka zilu plauku atsirado? Pas tave ar pas mama?
. O kas nutiko Zmuoga?Pas mus irgi viskas po senovei, tik kaprizai didesni. Mama nieko neima nei gert nei valgyt antra diena, jei pabudinu kad nors atsigert sulciu, saukia atstok nuo manes
...Viduj pas mane toks uzsales ledinis pyktis broliui, ne tai kad neatejo , bet kad net nepaskambino mamos pasveikint nei su kovo 8 (na sita dar galiu suprast, gal ne visi svencia
), nei su Velykom, nei su Mamos diena... .Jolantoska, pas ka zilu plauku atsirado? Pas tave ar pas mama?
QUOTE(cambala @ 2015 05 11, 13:46)
Kurgi, jei ne cia isilieti, zinoma visas priimam . O kas nutiko Zmuoga?
Pas mus irgi viskas po senovei, tik kaprizai didesni. Mama nieko neima nei gert nei valgyt antra diena, jei pabudinu kad nors atsigert sulciu, saukia atstok nuo manes ...
Viduj pas mane toks uzsales ledinis pyktis broliui, ne tai kad neatejo , bet kad net nepaskambino mamos pasveikint nei su kovo 8 (na sita dar galiu suprast, gal ne visi svencia ), nei su Velykom, nei su Mamos diena... .
Jolantoska, pas ka zilu plauku atsirado? Pas tave ar pas mama?
. O kas nutiko Zmuoga?Pas mus irgi viskas po senovei, tik kaprizai didesni. Mama nieko neima nei gert nei valgyt antra diena, jei pabudinu kad nors atsigert sulciu, saukia atstok nuo manes
...Viduj pas mane toks uzsales ledinis pyktis broliui, ne tai kad neatejo , bet kad net nepaskambino mamos pasveikint nei su kovo 8 (na sita dar galiu suprast, gal ne visi svencia
), nei su Velykom, nei su Mamos diena... .Jolantoska, pas ka zilu plauku atsirado? Pas tave ar pas mama?
Pas mane
Mama jau ir taip balta QUOTE(cambala @ 2015 05 11, 12:46)
Viduj pas mane toks uzsales ledinis pyktis broliui, ne tai kad neatejo , bet kad net nepaskambino mamos pasveikint nei su kovo 8 (na sita dar galiu suprast, gal ne visi svencia
), nei su Velykom, nei su Mamos diena... .Džiaukis, kad neatėjo. Nes nežinau, kas skaudžiau - ar kai ateina, ar kai neateina. Dabar atrodo, kad kai neateina, ne taip skaudu. Mano atėjo - gal net antrąkart per metus (greičiau per pusantrų metų). Pasveikino su Mamos diena. Pasisveikino, gėles padavė, saldainių dėžutę (su riešutais, Mama be dantų, plokštelė nepatinka, tai tik apčiulpti gali), gal 2-3 min. abu pastovėję atsisveikino, net prisėsti nenorėjo ir dingo švęsti Mamos dieną su draugės Mama ir vaikais bei anūkais. Apsižliumbiau. Taip sunku (nors ateity ir nebus lengviau), o čia dar per šventes tik taip.
Atsiprašau, kad aš čia taip iš niekur nieko įlindau, bet kartais paskaitau slapčiom temelę...
QUOTE(ispamas @ 2015 05 14, 10:23)
Džiaukis, kad neatėjo. Nes nežinau, kas skaudžiau - ar kai ateina, ar kai neateina. Dabar atrodo, kad kai neateina, ne taip skaudu. Mano atėjo - gal net antrąkart per metus (greičiau per pusantrų metų). Pasveikino su Mamos diena. Pasisveikino, gėles padavė, saldainių dėžutę (su riešutais, Mama be dantų, plokštelė nepatinka, tai tik apčiulpti gali), gal 2-3 min. abu pastovėję atsisveikino, net prisėsti nenorėjo ir dingo švęsti Mamos dieną su draugės Mama ir vaikais bei anūkais. Apsižliumbiau. Taip sunku (nors ateity ir nebus lengviau), o čia dar per šventes tik taip.
Atsiprašau, kad aš čia taip iš niekur nieko įlindau, bet kartais paskaitau slapčiom temelę...
Atsiprašau, kad aš čia taip iš niekur nieko įlindau, bet kartais paskaitau slapčiom temelę...
Labai gerai, kad ''ilendat'', forumas bendras, paskaitai, supranti ka kiti galvoja
.Pernai tai buvo atejes, na geliu atnese, vitaminu. Irgi pabuvo 2 min. daugiausia ir pro duris, nes turbut galvojo neduokdie kazko paprasysiu
... Na siemet virsune, net ant kapu pas teva nera buves siemet . Gerai tokiem zmonem , kuriems viskas dzin, gyvenasi. Jokiu nervu, jokiu pergyvenimu. Tik idomu kaip paskui su sazine? Nors ta sazine turbut irgi laikinas dalykas
.
QUOTE(cambala @ 2015 05 11, 13:46)
Kurgi, jei ne cia isilieti, zinoma visas priimam . O kas nutiko Zmuoga?
. O kas nutiko Zmuoga?Na tai prašyčiau man abonementą... tik kad dar laiko būtų nuolat čia užsukt.
Mamai po 5 metų blaškymosi po daktarus ir eksperimentavimo vaistais, šių metų pradžioj diagnozavo išsėtinę sklerozę... ir prasidėjo cirkai, dramos, tragikomedijos..
kai kuriom akimirkom jau galvojau nuprotėsiu besiplėšdama tarp darbo ir ligoninės.
Dabar mama namie, bet kuo tolyn, tuo labiau vysta.. Demencija vis stipryn, noras laikytis gyvenimo - silpnyn.
Būna ateinu išsunkta po darbo, tokia tuščia tuščia ir galvoju -kaip tą tuštumą sieloj užsipildyt, kad dar turėt jėgų gimtinėn važiuot, tėvų prižiūrėt.
Ironiška, jog neseniai važiavau autobusu su mano mamos amžiaus kaimyne iš laiptinės ir kalbėjome bendra tema - ji karšina savo 87metę vyro mamą, ir aš - savo 55metę.
Mergyčės, iš kur tos sielos stiprybės imt, kad nei dievu tikiu, nei šviesiu rytojum?
jaučiu ankstesniam ( o gal dar ir šiam) pridirbus buvau, kad dabar moku pilną kainą..
QUOTE(cambala @ 2015 05 14, 15:32)
.
Pernai tai buvo atejes, na geliu atnese, vitaminu. Irgi pabuvo 2 min. daugiausia ir pro duris, nes turbut galvojo neduokdie kazko paprasysiu ... Na siemet virsune, net ant kapu pas teva nera buves siemet .
Gerai tokiem zmonem , kuriems viskas dzin, gyvenasi. Jokiu nervu, jokiu pergyvenimu. Tik idomu kaip paskui su sazine? Nors ta sazine turbut irgi laikinas dalykas .
Pernai tai buvo atejes, na geliu atnese, vitaminu. Irgi pabuvo 2 min. daugiausia ir pro duris, nes turbut galvojo neduokdie kazko paprasysiu
... Na siemet virsune, net ant kapu pas teva nera buves siemet . Gerai tokiem zmonem , kuriems viskas dzin, gyvenasi. Jokiu nervu, jokiu pergyvenimu. Tik idomu kaip paskui su sazine? Nors ta sazine turbut irgi laikinas dalykas
.tie kurie vaizduoja, kad jiems viskas dzin,
matyt galvoja, kad jie gyvens amžinai,
visada išliks šviesaus proto bei atminties,
o aplink viskas tik jų patogumui bei gerovei,
tačiau lazda visada turi du galus
ir tikrai gyvenimas tokiems dzinguliuotojams parodys ir kitą lazdos galą,
bet gali būti taip, kad tada jie greta savęs irgi nepamatys nieko artimo
QUOTE(Žmuoga @ 2015 05 14, 21:08)
Na tai prašyčiau man abonementą... tik kad dar laiko būtų nuolat čia užsukt.
Mamai po 5 metų blaškymosi po daktarus ir eksperimentavimo vaistais, šių metų pradžioj diagnozavo išsėtinę sklerozę... ir prasidėjo cirkai, dramos, tragikomedijos..
kai kuriom akimirkom jau galvojau nuprotėsiu besiplėšdama tarp darbo ir ligoninės.
Dabar mama namie, bet kuo tolyn, tuo labiau vysta.. Demencija vis stipryn, noras laikytis gyvenimo - silpnyn.
Būna ateinu išsunkta po darbo, tokia tuščia tuščia ir galvoju -kaip tą tuštumą sieloj užsipildyt, kad dar turėt jėgų gimtinėn važiuot, tėvų prižiūrėt.
Ironiška, jog neseniai važiavau autobusu su mano mamos amžiaus kaimyne iš laiptinės ir kalbėjome bendra tema - ji karšina savo 87metę vyro mamą, ir aš - savo 55metę.
Mergyčės, iš kur tos sielos stiprybės imt, kad nei dievu tikiu, nei šviesiu rytojum?
jaučiu ankstesniam ( o gal dar ir šiam) pridirbus buvau, kad dabar moku pilną kainą..
Mamai po 5 metų blaškymosi po daktarus ir eksperimentavimo vaistais, šių metų pradžioj diagnozavo išsėtinę sklerozę... ir prasidėjo cirkai, dramos, tragikomedijos..
kai kuriom akimirkom jau galvojau nuprotėsiu besiplėšdama tarp darbo ir ligoninės.
Dabar mama namie, bet kuo tolyn, tuo labiau vysta.. Demencija vis stipryn, noras laikytis gyvenimo - silpnyn.
Būna ateinu išsunkta po darbo, tokia tuščia tuščia ir galvoju -kaip tą tuštumą sieloj užsipildyt, kad dar turėt jėgų gimtinėn važiuot, tėvų prižiūrėt.
Ironiška, jog neseniai važiavau autobusu su mano mamos amžiaus kaimyne iš laiptinės ir kalbėjome bendra tema - ji karšina savo 87metę vyro mamą, ir aš - savo 55metę.
Mergyčės, iš kur tos sielos stiprybės imt, kad nei dievu tikiu, nei šviesiu rytojum?
jaučiu ankstesniam ( o gal dar ir šiam) pridirbus buvau, kad dabar moku pilną kainą..
Niekas cia nepades, nei Dievulis, nei sviesus rytojus
... Reikia kazkaip susitaikyti su esama padetimi ir gyventi toliau . Kai jau visai nebegalesi nieko pavilkt - stiprybe pati ateis, svarbu bendraminciu yra, viskas pergyvenama .Kas liecia ''gyvenimu grieku'', tai pas visus ju yra. Pas kitus dar blogiau, kai mazi vaikai nepagydomom ligom serga ar is bado mirsta
. Niekas siame pasaulyje be bedu negyvena - pas vienus vienokios, pas kitus kitokios...Papildyta:
QUOTE(daibava @ 2015 05 15, 10:50)
tie kurie vaizduoja, kad jiems viskas dzin,
matyt galvoja, kad jie gyvens amžinai,
visada išliks šviesaus proto bei atminties,
o aplink viskas tik jų patogumui bei gerovei,
tačiau lazda visada turi du galus
ir tikrai gyvenimas tokiems dzinguliuotojams parodys ir kitą lazdos galą,
bet gali būti taip, kad tada jie greta savęs irgi nepamatys nieko artimo
matyt galvoja, kad jie gyvens amžinai,
visada išliks šviesaus proto bei atminties,
o aplink viskas tik jų patogumui bei gerovei,
tačiau lazda visada turi du galus
ir tikrai gyvenimas tokiems dzinguliuotojams parodys ir kitą lazdos galą,
bet gali būti taip, kad tada jie greta savęs irgi nepamatys nieko artimo
Bet zinokit, kazkada snekejom tokia tema, jis sako, kad senatvej neaisku kas bus su mumis , kad tokiu atveju geriau nusaut (cia brolienes zodziai)
ar kazkaip likimo valiai palikt, tipo viskas issispres...As taip pagalvoju sveiku protu, kad nenoreciau savo vaikui nasta but, tegu jau atiduoda i seneliu namus, bet nors viena karta metuose prisimena, kad yra moteris, kuri ji gimde, Mama... Bent del savo vidaus.
QUOTE(Žmuoga @ 2015 05 14, 22:08)
Na tai prašyčiau man abonementą... tik kad dar laiko būtų nuolat čia užsukt.
Mamai po 5 metų blaškymosi po daktarus ir eksperimentavimo vaistais, šių metų pradžioj diagnozavo išsėtinę sklerozę... ir prasidėjo cirkai, dramos, tragikomedijos..
kai kuriom akimirkom jau galvojau nuprotėsiu besiplėšdama tarp darbo ir ligoninės.
Dabar mama namie, bet kuo tolyn, tuo labiau vysta.. Demencija vis stipryn, noras laikytis gyvenimo - silpnyn.
Būna ateinu išsunkta po darbo, tokia tuščia tuščia ir galvoju -kaip tą tuštumą sieloj užsipildyt, kad dar turėt jėgų gimtinėn važiuot, tėvų prižiūrėt.
Ironiška, jog neseniai važiavau autobusu su mano mamos amžiaus kaimyne iš laiptinės ir kalbėjome bendra tema - ji karšina savo 87metę vyro mamą, ir aš - savo 55metę.
Mergyčės, iš kur tos sielos stiprybės imt, kad nei dievu tikiu, nei šviesiu rytojum?
jaučiu ankstesniam ( o gal dar ir šiam) pridirbus buvau, kad dabar moku pilną kainą..
Mamai po 5 metų blaškymosi po daktarus ir eksperimentavimo vaistais, šių metų pradžioj diagnozavo išsėtinę sklerozę... ir prasidėjo cirkai, dramos, tragikomedijos..
kai kuriom akimirkom jau galvojau nuprotėsiu besiplėšdama tarp darbo ir ligoninės.
Dabar mama namie, bet kuo tolyn, tuo labiau vysta.. Demencija vis stipryn, noras laikytis gyvenimo - silpnyn.
Būna ateinu išsunkta po darbo, tokia tuščia tuščia ir galvoju -kaip tą tuštumą sieloj užsipildyt, kad dar turėt jėgų gimtinėn važiuot, tėvų prižiūrėt.
Ironiška, jog neseniai važiavau autobusu su mano mamos amžiaus kaimyne iš laiptinės ir kalbėjome bendra tema - ji karšina savo 87metę vyro mamą, ir aš - savo 55metę.
Mergyčės, iš kur tos sielos stiprybės imt, kad nei dievu tikiu, nei šviesiu rytojum?
jaučiu ankstesniam ( o gal dar ir šiam) pridirbus buvau, kad dabar moku pilną kainą..
Neanalizuokit , nes atsakymo nerasit
Gal ne Jūs pridirbot, o jūsų protėviai ir už jų griekus gavot "dovaną". Ar jūs mamos priežiūroje esat viena ? Jei ne viena raskit laiko pasakyti "negaliu, pavargau". Paliksit ir sveikatą ir nervus.
Man pasisekė , kad turiu protingą sesę. Ji gerokai vyresnė ir nežiūrint viskių didelių nuoskaudų mamai, ji visuomet pasirengus man padėt. Tik žinant visą situaciją , nelabai norisi jai užkraut. Bet žinau bus riba, kada reikės tai padaryt. Nes , jau ir mamai kartais pasakau, kaip aš su ja pavargau ir šiaip griežčiau pakalbu.
QUOTE(jolantoska @ 2015 05 15, 12:23)
Neanalizuokit , nes atsakymo nerasit Gal ne Jūs pridirbot, o jūsų protėviai ir už jų griekus gavot "dovaną".
Ar jūs mamos priežiūroje esat viena ? Jei ne viena raskit laiko pasakyti "negaliu, pavargau". Paliksit ir sveikatą ir nervus.
Man pasisekė , kad turiu protingą sesę. Ji gerokai vyresnė ir nežiūrint viskių didelių nuoskaudų mamai, ji visuomet pasirengus man padėt. Tik žinant visą situaciją , nelabai norisi jai užkraut. Bet žinau bus riba, kada reikės tai padaryt. Nes , jau ir mamai kartais pasakau, kaip aš su ja pavargau ir šiaip griežčiau pakalbu.
Gal ne Jūs pridirbot, o jūsų protėviai ir už jų griekus gavot "dovaną". Ar jūs mamos priežiūroje esat viena ? Jei ne viena raskit laiko pasakyti "negaliu, pavargau". Paliksit ir sveikatą ir nervus.
Man pasisekė , kad turiu protingą sesę. Ji gerokai vyresnė ir nežiūrint viskių didelių nuoskaudų mamai, ji visuomet pasirengus man padėt. Tik žinant visą situaciją , nelabai norisi jai užkraut. Bet žinau bus riba, kada reikės tai padaryt. Nes , jau ir mamai kartais pasakau, kaip aš su ja pavargau ir šiaip griežčiau pakalbu.
Protingi zodziai.
O ka daryti tiems, kurie nera vieni(vaikai) ir kuriu vienam is ju terupi ne mama, o kiek jam priklauso?
QUOTE(cambala @ 2015 05 15, 14:11)
Protingi zodziai.
O ka daryti tiems, kurie nera vieni(vaikai) ir kuriu vienam is ju terupi ne mama, o kiek jam priklauso?
O ka daryti tiems, kurie nera vieni(vaikai) ir kuriu vienam is ju terupi ne mama, o kiek jam priklauso?
Apie Jus aš dažnai pagalvoju . Kartais paskaitau jūsų postus kitose temose ir man jaučiasi tooooks didelis nuovargis ir iš to išplaukiantis pyktis (nesupykit jei klystu) . Nežinau Jūsų finansinių galimybių , bet gal Jus galėtų pakeist kokia ateinantį slaugė ? Jūsų sveikata irgi ne geležinė, juk kai jūs susirgsit , kas tada mama rūpinsis ?
